Izlasīt nevar atlikt

Vienā no daudzajiem leišu grāmatu emuāriem “Aš skaitau” ir izsludināts aicinājums nākamgad samazināt noputējušās kaudzes un izlasīt 12 grāmatas, kas savu kārtu gaida jau ilgāk nekā gadu. Ieraugot to, man acu priekšā parādījās Džeimsons ar savu “Postmodernismu”, un es nolēmu piedalīties, turklāt padarīt to patiešām par izaicinājumu, iekļaujot sarakstiņā biezas un nopietnas grāmatas, kas līdzīgā sarakstā bija nonākušas jau pirms gadiem pieciem, kā arī šo to no leišiem. Grāmatas nebija grūti atrast, grūti bija izvēlēties, ko no pārlieku garā saraksta dzēst.

Tātad: 12 grāmatas, ko es nākamgad nez vai izlasīšu…

  1. Fredric Jameson “Postmodernism, or, The Cultural Logic of Late Capitalism“.
    Kritinio postmodernistinės kultūros mėgėjo požiūris į įvairius meno (literatūros, kino, architektūras) kūrinius, teoriniai apsvarstymai ir daug asmenybės žavingumo.
  2. Saulius Tomas Kondrotas “Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“/”Un apmāksies tie, kuri skatās pa logu“.
    Ilgi sakiniai, supainiotas ir niūras siužetas, kuris vis dėlto įtraukia skaitytoją taip, kad negalima išnirti ligi pat pabaigos ir dar truputį.
  3. Vytautas Rubavičius “Postmodernusis kapitalizmas“.
    Netikėtai lengvai skaitoma kelių sudėtingų mąstytojų tekstų kompiliacija, kur temos platumas įveikia gilumą ir trūksta paties autoriaus argumentų, vis dėlto rekomenduoju.
  4. Chimamanda Ngozi Adichie “Half of a Yellow Sun“.
    Stipri knyga apie meilę (vyrui, seseriai, vaikui, valstybei, kuri egzistavo tik poros metų), apie karą (pilietinį karą, nepriklausomybės karą, moterių ir vaikų karą, apie bejėgiškumą ir badą) ir dar kartą apie meilę.
  5. Antonio Negri “Insurgencies: Constituent Power and the Modern State“.
    Sunku, sunku, sunku, tačiau, kada pasiseka suprasti, jis įdomiai ir net optimistiškai gvildena demokratijos, revoliucijos ir konstitucijos santykius per 500 metų.
  6. Will Self “The Book of Dave: A Revelation of the Recent Past and the Distant Future“;
  7. Emma Goldman “Living My Life“;
  8. Richard Dawkins “The Extended Phenotype: The Long Reach of the Gene“.
    Mokslinė knyga, rekomenduojama ir nebiologams, nes autoriui galbūt nėra tiesa, galbūt genai nėra evoliucijos pagrindiniai vienetai, tačiau jis liepia galvoti ir teigia, kad mes galime gyventi lyg turėčiau laisvą valią.
  9. Jared Diamond “Collapse: How Societies Choose to Fail or Succeed“.
    Viena iš geriausų knygų šiais metais, kurioje autorius įdomiai gvildena, kaip lengvai gali pražūti bet kuri civilizacija, kas mano, kad gamtos apsaugos problemos dar nėra pakankamai svarbios.
  10. Doris Lessing “The Golden Notebook“.
    Sunka knyga visais atžvilgiais; jeigu jus nedomina rašytojų kūrybinė krizė, 1950-tojų metų kairuolių problemos Anglijoje ir Amerikoje, moterių ir vyrų nelygiai santykiai, identitato ir gyvenimo prasmės praradimas ir ieškojimas, – tada perskaitykite bent jau autorės žodį!
  11. A.S. Byatt “The Children’s Book“.
    Lėtai skaitoma, daugialypė ir detali knyga, kartu šeimos saga ir XX amžiaus pradžios nuotrauka, kurioje matoma literatūra, menas, lėlių teatras, muziejus, puodininkystė, anarchistai, sufražistės, – man labai patiko, tačiau kitiems gali būti par daug viską.
  12. Māris Putniņš “Mežonīgie pīrāgi“.
  13. Klasikinis nuotykių romanas su piratais patiks tiek vaikams, tiek tėvams ir arba sukels milžinišką apetitą, arba amžinai sulaikys nuo bandenėlėms – nueikite į biblioteką, paimkite “Laukinius pyragais” ir įsitikinkite patys!

Un divas grāmatas rezervei, ja kāda no augstākminētajām nebūs pieveicama:

  • Kristijonas Donelaitis “Gadalaiki. Metai“.
    Buvo įdomu palyginti tekstus: latviškai „Metai” yra daug poetiškesni negu lietuviškai, pernelyg poetiškiai, nes man labiausiai patiko dabar juokingos vietos, kur autorius gėdina tingiuosius lietuvius.
  • Hanifs Kureiši “Priekšpilsētas Buda“.
    Seksas, ankstyvasis pankrokas ir daugiakultūrė visuomenė Londono priemiestyje – nėra blogai, vis dėlto iš šitokos kombinacijos ir šio autoriaus tikėjausi daugiau.

Posted on 13.12.2011, in Kas cits, Nelasītas grāmatas and tagged , . Bookmark the permalink. 6 komentāri.

  1. macosvalodas

    Cik laba doma! Es arī varētu izveidot šādu sarakstiņu. Jo noputējušas kaudzes jau gaida ļoti ilgi…

    Like

  2. Kāds cienījams pieteikums! Bet kāpēc tik pesimistiski? Tās taču ir tikai 12 grāmatas, lai arī dažas izskatās varen nopietnas. Gaidīšu Adichie un Byatt. Lesingas resnais sējums mani gaida latviski.
    Vispār apskaužami, cik tiem leišiem daudz grāmatu emuāru.

    Like

    • Tāpēc, ka šīs tiešām stāv un gaida gadiem ilgi. Dažas pat pie gultas. Vismaz pusi esmu reiz iesākusi. Vismaz vienu kādas trīs reizes…
      Visi dalībnieki nav tikai par grāmatām rakstītāji, bet jā, lasītāju emuāru viņiem joprojām ir vairāk.

      Like

  3. Es gan no šādiem solījumiem esmu pasācis izvairītes, vienmēr kāda no saraksta paliek nelasīta. Man ir pat pāris tādas, kuras es nelasītu ne sitams, piemēram, grāmata, kas apskata britu karaflotes virsnieku atalgojuma dinamiku astoņpadsmitajā gadsimtā uz kādām astoņsimts lapaspusēm.

    Like

Bet man šķiet tā:

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Mainīt )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Mainīt )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Mainīt )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Mainīt )

Connecting to %s

%d bloggers like this: