2012. gada ducis

Klaipēdiete Sandra savos emuāros “Aš skaitau” aicina un izaicina 2012. gadā samazināt noputējušās kaudzes un izlasīt 12 grāmatas, kas savu kārtu gaida jau ilgāk nekā gadu. Es atsaucos. Lūk, mans saraksts:

1. Fredric Jameson “Postmodernism, or, The Cultural Logic of Late Capitalism“.
   Kritinio postmodernistinės kultūros mėgėjo požiūris į įvairius meno (literatūros, kino, architektūras) kūrinius, teoriniai apsvarstymai ir daug asmenybės žavingumo.
2. Saulius Tomas Kondrotas “Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“/”Un apmāksies tie, kuri skatās pa logu“.
   Ilgi sakiniai, supainiotas ir niūras siužetas, kuris vis dėlto įtraukia skaitytoją taip, kad negalima išnirti ligi pat pabaigos ir dar truputį.
3. Vytautas Rubavičius “Postmodernusis kapitalizmas“.
   Netikėtai lengvai skaitoma kelių sudėtingų mąstytojų tekstų kompiliacija, kur temos platumas įveikia gilumą ir trūksta paties autoriaus argumentų, vis dėlto rekomenduoju.
4. Chimamanda Ngozi Adichie “Half of a Yellow Sun“.
   Stipri knyga apie meilę (vyrui, seseriai, vaikui, valstybei, kuri egzistavo tik poros metų), apie karą (pilietinį karą, nepriklausomybės karą, moterių ir vaikų karą, apie bejėgiškumą ir badą) ir dar kartą apie meilę.
5. Antonio Negri “Insurgencies: Constituent Power and the Modern State“.
   Sunku, sunku, sunku, tačiau, kada pasiseka suprasti, jis įdomiai ir net optimistiškai gvildena demokratijos, revoliucijos ir konstitucijos santykius per 500 metų.
6. Will Self “The Book of Dave: A Revelation of the Recent Past and the Distant Future“;
7. Emma Goldman “Living My Life“;
8. Richard Dawkins “The Extended Phenotype: The Long Reach of the Gene“.
   Mokslinė knyga, rekomenduojama ir nebiologams, nes autoriui galbūt nėra tiesa, galbūt genai nėra evoliucijos pagrindiniai vienetai, tačiau jis liepia galvoti ir teigia, kad mes galime gyventi lyg turėčiau laisvą valią.
9. Jared Diamond “Collapse: How Societies Choose to Fail or Succeed“.
   Viena iš geriausų knygų šiais metais, kurioje autorius įdomiai gvildena, kaip lengvai gali pražūti bet kuri civilizacija, kas mano, kad gamtos apsaugos problemos dar nėra pakankamai svarbios.
10. Doris Lessing “The Golden Notebook“.
    Sunka knyga visais atžvilgiais; jeigu jus nedomina rašytojų kūrybinė krizė, 1950-tojų metų kairuolių problemos Anglijoje ir Amerikoje, moterių ir vyrų nelygiai santykiai, identitato ir gyvenimo prasmės praradimas ir ieškojimas, – tada perskaitykite bent jau autorės žodį!
11. A.S. Byatt “The Children’s Book“.
    Lėtai skaitoma, daugialypė ir detali knyga, kartu šeimos saga ir XX amžiaus pradžios nuotrauka, kurioje matoma literatūra, menas, lėlių teatras, muziejus, puodininkystė, anarchistai, sufražistės, – man labai patiko, tačiau kitiems gali būti par daug viską.
12. Māris Putniņš “Mežonīgie pīrāgi“.

Klasikinis nuotykių romanas su piratais patiks tiek vaikams, tiek tėvams ir arba sukels milžinišką apetitą, arba amžinai sulaikys nuo bandenėlėms – nueikite į biblioteką, paimkite “Laukinius pyragais” ir įsitikinkite patys!

Un divas grāmatas rezervei, ja kāda no augstākminētajām nebūs pieveicama:

• Kristijonas Donelaitis “Gadalaiki. Metai“.
  Buvo įdomu palyginti tekstus: latviškai „Metai” yra daug poetiškesni negu lietuviškai, pernelyg poetiškiai, nes man labiausiai patiko dabar juokingos vietos, kur autorius gėdina tingiuosius lietuvius.
• Hanifs Kureiši “Priekšpilsētas Buda“.
  Seksas, ankstyvasis pankrokas ir daugiakultūrė visuomenė Londono priemiestyje – nėra blogai, vis dėlto iš šitokos kombinacijos ir šio autoriaus tikėjausi daugiau.